Lietuvos Vyriausybė bijo apmokestinti Lenkijos naftos perdirbimo milžinę „Orlen“ papildomais mokesčiais, nors šios pajamos ir pelnas antrajame ketvirtyje išaugo penkiskart, o metų gale pelnas gali siekti nuo 350 mln. eurų ar net pusę milijardo. Lietuva nenori susipykti su Lenkija, nes „Orlen“ palieka milžiniškas investicijas Lietuvoje.
Pati Vyriausybė kol kas nenori įvardyti, kiek vadinamasis pagautės mokestis, kurį įsivedė patys lenkai, galėtų papildyti valstybės biudžetą. Tačiau ekspertų prognozėse galima suma svyruoja nuo maždaug 50 iki daugiau nei 100 mln. eurų.
Atsakė, kas trukdo siekti Lenkijos pavyzdžio
Liberalas Simonas Gentvilas parlamente Vyriausybės valandos metu paklausė finansų ministro Taurimo Valio, kodėl Lietuva neima pavyzdžio iš Lenkijos ir neapmokestina lenkų „Orlen“ vadinamuoju pagautės mokesčiu. Jo esmė – bendrovė valstybei sumoka papildomus mokesčius, kai gauna neplanuotų pajamų ir pelno, kuriuos atnešė netikėtos aplinkybės. Šiuo atveju – dėl karo Irane ir Ukrainoje išaugusios naftos perdirbimo maržos.
„Kolonėlės ant litro užsideda po 5 centus, o perdirbėjas – 58 centus, kai sausio mėnesį užsidėdavo tik 17 centų. „Orlen Lietuva“ pelnas dabar užaugo 3 kartus“, – sakė S. Gentvilas.
„Poveikis yra nuo 0 iki 46-ių milijonų papildomų, bet įgyvendinimas užtruktų iki 6 mėnesių ir aibė rizikų, susijusių su tarptautiniais santykiais“, – anksčiau sakė finansų ministras T. Valys.
Finansų ministras Taurimas Valys duoda suprasti, kad Lietuvos Vyriausybė dėl keliasdešimties milijonų papildomų eurų į šalies biudžetą nesiryžta pyktis su Lenkija, nors Lenkija pati, naudodama papildomą „Orlen“ pelną, sumažino degalų kainą, kuria dabar džiaugiasi ne tik lenkai, bet ir pasienyje su Lenkija gyvenantys lietuviai.
Prezidentūra pasigenda tikslesnių prognozių, kiek papildomų pajamų į Lietuvos biudžetą galėtų įnešti „Orlen Lietuva“, jei politikai įvestų papildomą pagautės mokestį.
„Tai, kad žiūri gerbiamas ministras į bendrą geopolitinį kontekstą, yra gerai. Iš kitos pusės, kaip ir kiekvienas finansinis siūlymas, jis turi turėti savo kaštų ir naudos analizę. Tai kol kas niekas nepateikė tos pilnesnės kaštų ir naudos analizės, kiek būtų galima surinkti mokesčių ir kokie būtų kiti trūkumai. Jeigu būtų tokia kaštų naudos analizė atlikta, ji galėtų būti aptarta“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Tos temos mes neuždarom, mes nagrinėjam. Prie Vyriausybės yra speciali darbo grupė, kuri tą nagrinėja. Keli dalykai darbo grupės rėmuose, jie svarstomi, analizuojami. Kai ir jei bus sprendimai, tikrai bus anonsuoti“, – dar spalio viduryje kalbėjo premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Premjeras M. Sinkevičius užsiminė apie reaktorių, kuris buvo gabenamas iš Italijos per Klaipėdos uostą į Mažeikius. Taip Premjeras priminė, kad „Orlen“ vykdo milžiniškas investicijas Lietuvoje. Dėl to esą apmokestinti ją dabar gali būti neteisinga.
„Orlen Lietuva“ įprastai kasmet teikdavo finansines ataskaitas kas 3 mėnesius. Šiemet, kai naftos verslui situacija rinkoje itin palanki, to jau nedaro.
„Neteikia nei už pirmą ketvirtį, nei už antrą. Už trečią dar neturėtų teikti, už trečią dar nėra. Nėra noro pateikti tų pelnų, nes tie pelnai gali atrodyti dideli“, – aiškino energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.
Nors „Orlen Lietuva“ finansinių ataskaitų neteikia, prognozių, kiek šiemet uždirbs visa grupė, netrūksta.
„Orlen“ kaip grupės pelnas praėjusiais metais siekė 625-is milijonus eurų, skaičiuojant iš zlotų verčiant į eurus. Šiemet prognozuojamas 6,7 milijardai eurų. 11-a kartų pelno išaugimas. Lenkijos Vyriausybė, ji sugalvojo, kad visą tą pelną, viršpelnį ji apmokestina 60 procentų mokesčių, surenka į biudžetą papildomų pajamų ir analogiškai sumažina akcizą“, – aiškino M. Nagevičius.
Bijo susipykti su Lenkija
„Orlen Lietuva“, įvertinus pajėgumus ir situaciją rinkoje, iš naftos perdirbimo šiemet gali uždirbti apie 350 mln. ar net pusę milijardo eurų pelno. Pasak ekspertų, pritaikius panašų mokestį kaip Lenkijoje, Lietuvos biudžetas galėtų pasipildyti dešimtimis milijonų.
„Jeigu taip skaičiuojant vidurkius, tai maždaug apie 3–4 kartus padidėja marža iš vieno perdirbto barelio naftos. Čia nėra pelnas, čia tiek daugiau uždirbi. <…> Kaštai, jeigu lieka tiek pat, tai pelnas gali padidėti 11 kartų. <…> Jeigu tą patį 11 padaugintumėme, tai gautųsi 100-ais milijonų eurų tas viršpelnio mokestis, pagautės mokestis“, – aiškino M. Nagevičius.
Taip Lietuva atsiduria nepatogioje situacijoje, nes Lietuvos Vyriausybė bijo susipykti su Lenkija. Dalis parlamentarų kritikuoja tokią Lietuvos poziciją.
„Mes nei sprendimo dėl akcizo mažinimo nepriimame, nei sprendimų dėl didmenininkų pelno papildomo apmokestinimo. Šioje situacijoje atrodo, kad lenkai savo rinka rūpinasi labiau nei Lietuva“, – sakė buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Visada viršpelnį reikia apmokestinti. Kadangi mūsų mokesčių sistemoje nėra tokių viršpelnių mokesčių, tai mes kiekvienu atveju bėgam iš paskos“, – sakė Seimo narys, socialdemoratas Algirdas Sysas.
Ekspertai kritikuoja Europos Sąjungą, kad ši nesiima bendros energetinių išteklių kainų krizės kontrolės ir leidžia kiekvienai valstybei savaip spręsti brangių degalų problemą.
„Vienos šalys mažina degalų kainą, kitos nemažina. Vienos mažina akcizus, kitos nemažina. Tai labai iškreipia ir konkurencinę situaciją visoje Europoje. Faktas, kad mes turėjome vieną energetikos krizę 2022-2023 metais, tada buvo tas pats, ir dabar turime situaciją, kad kiekviena šalis daro, ką nori“, – aiškino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Euronews“ duomenimis, Lenkijos valstybės kontroliuojama naftos perdirbimo įmonė „Orlen“ antrajame ketvirtyje uždirbo beveik 18 mlrd. eurų pajamų ir beveik 2 mlrd. grynojo pelno – tai daugiau nei penkis kartus viršija praėjusių metų rodiklį.
