Nuo 2027 m. liepos susirgę darbuotojai už pirmąsias dvi ligos dienas gali gauti mažiau pinigų. Lietuvoje šiuo metu siūloma, kad iš darbdavio mokamos išmokos būtų išskaičiuojama privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Būtent todėl už pirmąsias dvi ligos dienas gyventojai sulauktų mažiau pinigų.
Šiuo metu darbuotojui susirgus už pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys, o ši išmoka turi sudaryti ne mažiau kaip 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Tuo metu nuo trečios dienos išmoką moka „Sodra“. Nuo darbdavio mokamos išmokos išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, bet PSD įmoka neišskaičiuojama.
Visgi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo tai pakeisti. Nuo 2027 m. liepos 1 d. šioms išmokoms taikyti siūloma taikyti 6,98 proc. PSD įmoką.
Ministerijos argumentas – solidarumas. Esą „Sodros“ mokamoms išmokoms PSD jau taikoma, todėl tvarka esą būtų vienoda visiems.
Tiesa, siūlymas dar turės būti priimtas Seime kartu su 2027 m. PSDF biudžetu.
Taigi kiek pinigų dėl tokių pokyčių prarastų gyventojai?
Darbuotojams – mažesnės ligos išmokos
Į užregistruotą projektą sureagavo ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA). Asociacija socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį, kad patvirtinus projektą, iš ligos išmokų, mokamų iš darbdavio lėšų už dvi pirmąsias ligos dienas, būtų atskaičiuojamos 6,98 proc. PSD įmokos.
LBBA paaiškino, kad tokiu atveju darbuotojai gaus 6,98 proc. mažesnes ligos išmokas iš darbdavio.
Taip pat keisis ligos išmokų apmokestinimo tvarka ir darbdavių administracinė našta.
„Algų programose reikės keisti nustatymus. Iš ligos išmokos išskaičiuotas PSD įmokas darbdavys turės pervesti „Sodrai“.
Šiuo metu iš darbdavio lėšų mokamai ligos išmokai netaikomi jokie „Sodros“ mokesčiai.
Darbuotojo gaunamų „nemokamo“ gydymo socialinių garantijų apimtis dėl šio pokyčio nesikeičia, nors darbuotojo PSD įmokos būtų padidintos“, – paaiškino LBAA.
Išmokos ir taip vienos mažiausių Europoje?
Šis LBAA įrašas socialiniuose tinkluose sulaukė nemažai gyventojų reakcijų, kurie piktinosi siūlomais pokyčiais.
Pavyzdžiui, viena moteris atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ligos išmokos ir taip vienos mažiausių Europoje. Ji atkreipė dėmesį, kad sergančio gyventojo išlaidos gerokai padidėja, todėl toks išmokų sumažinimas atrodo nelogiškas.
„Mes gauname tik 60 proc. atlyginimo nuo pirmos ligos dienos, kai kitose Europos valstybėse mokama 100 proc., bent jau pirmas tris dienas. Kyla klausimas, ar sergančiam žmogui nebereikia valgyti, išlaikyti šeimos, vaikų, mokėti už būstą, nereikia pirkti maisto ir vaistų?
Susirgęs žmogus dažnai turi daugiau išlaidų dėl ligos, nei būdamas sveikas! Pažiūrėkite į kainas vaistinėse – jos kosminio lygio. Vienas apsipirkimas pagal receptą dažnai kainuoja tarp 50–100 eurų. O kartais vieno ir neužtenka, kol sveikata pagerėja“, – piktinosi komentatorė.
Jai paantrino ir kita komentatorė, kuri pažymėjo, kad būtent dėl to gyventojai dažnai į darbą eina ir sirgdami.
Ji taip pat iškėlė klausimą, kodėl pareiga mokėti už pirmąsias ligos dienas tenka darbdaviui, o ne „Sodrai“.
„Dėl to žmonės ir eina į darbus sirgdami, nes ligonlapyje būti visiškai neapsimoka. Mokami tikrai nemaži mokesčiai, o susirgus gauni centus.
Man taip pat nesuprantama, kodėl darbdavys turi mokėti už pirmas dienas, kai tą turėtų daryti „Sodra“, – aiškino moteris.
Tuo metu kitas komentatorius pasakojo, kad geriau visiškai nemokėtų PSD ir susirgęs naudotųsi privačių klinikų paslaugomis. Anot vyriškio, taip gydytis būtų pigiau.
„Priminsiu, kad nuo 2020 metų „Sodros“ biudžetas proficitinis, t. y. mokesčių surenka daugiau, nei išmoka išmokų (ir saves išlaikymui). Tad nesuprantu kam dar ši nesąmonė? Norėčiau visai nemokėti PSD, pigiau ir geriau tas pinigus panaudoti privačiuose klinikose kai susergi“, – rašė jis.
Suskaičiavo, kiek sumažėtų ligos išmoka
Sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio patarėja Dalia Sakalauskaitė-Babravičė nurodė, kad siūlymas už pirmąsias dvi ligos dienas išskaičiuoti 6,98 proc. PSD įmokas kilo todėl, nes tokio dydžio įmoką į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) už darbuotoją nuo jo darbo užmokesčio sumoka darbdavys.
„Paradoksalu, kad darbuotojui susirgus ir ėmus naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, šis mokestis nėra mokamas, tai neatitikimas, kurį svarbu ištaisyti“, – aiškino.
D. Sakalauskaitė-Babravičė dalijosi, kad 2026 metų II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekė 2 628 eurus. Pasak jos, tokiu atveju už pirmas dvi dienas būtų apmokestinami apie 250 eurų, mokesčio dydis „bruto“ sudarytų apie 17 eurų.
Paprastai tariant, tokią algą uždirbantis asmuo po pakeitimų prarastų apie 17 eurų prieš mokesčius.
Ji pridūrė, kad į PSDF biudžetą tai papildomai įneštų apie 8 milijonus eurų. Jeigu pakeitimas įsigaliotų nuo 2027 liepos 1 d., 4 mln. vien kitais metais.
Išmokų sumažėjimas visada kelia klausimus dėl to, kaip pokyčiai gali paveikti labiausiai finansiškai pažeidžiamus asmenis. T. y. gyvenančius skurdo rizikoje ir pan.
Visgi ministro patarėja pažymi, kad šis pakeitimas susijęs tik su pirmų dviejų ligos dienų apmokestinimu ir nuo vidutinio darbo užmokesčio tai sudaro apie 17 eurų. Tuo metu nuo minimalios algos nuskaitymas nesiektų 8 eurų bruto.
Paprastai tariant, ministerija aiškina, kad tokios sumos jokių papildomų rizikų nesukeltų.
„Pakeitimu ištaisoma istoriškai susiklosčiusi situacija, kuri yra nelogiška – sergančiam darbuotojui darbdavys moka daugiau nei dirbančiam. Suvienodinus apmokestinimą ir sirgdamas ir dirbdamas 2 dienas darbuotojas gaus tiek pat, tad neatsiranda jokios paskatos sergant eiti į darbą“, – paaiškino D. Sakalauskaitė-Babravičė.
Surinkti pinigai nepagerins nė vienos paslaugos
Įmonių finansų valdymo ekspertė, MB „Rarum“ įkūrėja ir vadovė Katažina Šeinauskienė pastebėjo, kad PSDF rezervas 2027 m. pradžioje turėtų siekti beveik 873 mln. eurų. Per metus jį numatoma papildyti dar 103,1 mln. Eur, iš jų 100 mln. eurų sudarys augančios fondo pajamos. Tai beveik 13 kartų daugiau, nei planuojama surinkti iš sergančiųjų.
„Ar tie pinigai naudojami? Rezervo naudojimas griežtai ribojamas. Tuo pat metu jau pirmąjį šių metų ketvirtį ligoninėms pritrūko 40 mln. eurų sumokėti už jau suteiktas viršsutartines paslaugas. Gydymo įstaigos nežinojo, ar sulauks apmokėjimo už pacientus, kuriuos jau gydė.
Taigi fondo taupyklėje guli beveik milijardas, ligoninėms trūksta pinigų už atliktą darbą, o naujų pajamų ieškoma sergančiojo išmokoje“, – komentavo specialistė.
Ekspertė pirmenė, kad to priežastį šių metų gegužės 11 d. Seimo Sveikatos reikalų komitete atvirai paaiškino tuometis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pasak jo, šalies „fiskalinį tvarumą riboja išlaidos, o ne deficitas“: su Europos Komisija suderinta, kiek gali augti visos valstybės išlaidos.
Rezervą ministras apibūdino taip: „Tai yra kaip skirtingos kišenės ant mūsų švarko.“ Vienoje pinigų daugiau, kitoje trūksta, tačiau „bendros sumos tai nekeičia“.
„Tačiau PSD įmoka nėra eilinis mokestis. Tai tikslinė įmoka: žmogus ją moka už savo sveikatos priežiūrą. Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnis aiškiai nustato, kam gali būti naudojamos fondo lėšos. Biudžeto „kišenių“ balansavimo tarp jų nėra.
Jei surinktų pinigų išleisti sveikatai negalima dėl bendrų išlaidų ribų, papildomi 8 mln. eurų nepagerins nė vienos paslaugos. Jie tik padidins rezervą“, – pridūrė K.Šeinauskienė.
