Maskvos karinė grėsmė nuolat auga – NATO narės ruošiasi scenarijus, kaip galimos visapusiškos invazijos atveju apsigintų prieš Rusiją. Viename tokių – Vokietijos ginkluotųjų pajėgų reakcija jau pirmosiomis karo valandomis. Strateginį vaidmenį čia atliktų Lietuva, rašo leidinys „The Times“.
Pagal paviešintą scenarijų, kurį Vokiečių generolas Geraldas Funke įvardija kaip blogiausią, 4,8 tūkst. karių mechanizuota pėstininkų brigada gintųsi prieš agresorę smogdama iš bazės Lietuvoje, o per kelias dienas į frontą būtų pasiųsta dar 15 tūkst. greitojo reagavimo karių.
Praėjus savaitėms, dešimtys tūkstančių sąjungininkų karių atvyktų į Vokietijos Šiaurės jūros uostus, kad būtų perkelti į rytus keliais ir geležinkelio maršrutais.
Be to, tikimasi, kad kasdien šimtai netrukus bus nuvežti į Vokietijos ligonines gydyti tokiu pat mastu, kaip ir tamsiausiomis koronavirso pandemijos dienomis.
Зміст
Vokiečių generolas: tam pasiruošti turime 2 metus
Kalbėdamas „The Times“, generolas G. Funke teigė, jog pasirengti blogiausiam scenarijui Vokietija turi per dvejus–trejus metus.
„Afganistane, deja, susidūriau su dideliu, bet vis dar valdomu sužeistųjų skaičiumi. Dabar turiu planuoti, kad per vieną dieną gali būti sužeista tūkstantis karių. Kuo giliau į tai giliniesi, tuo sudėtingesnė tampa realybė ir tuo sunkiau ją aprėpti“, – leidiniui sakė jis.
Vadovaudamas 55 tūkst. karių pajėgoms – didesnėms nei daugumos Europos valstybių kariuomenės – G. Funke koordinuoja milžinišką aparatą, apimantį visą logistiką ir infrastruktūrą, reikalingą karo veiksmams už fronto linijos.
Dėl Rusijos karinės grėsmės – nauji pavojaus signalai iš Latvijos
Rusijos keliami saugumo pavojai Europoje ženkliai didėja, teigiama latvių Konstitucijos apsaugos biuro (SAB) 2025-ųjų metinėje ataskaitoje, paskelbtoje pirmadienį.
Joje pabrėžiama, kad Rusija šiuo metu nekelia tiesioginės karinės grėsmės Latvijai, tačiau daugybė ženklų rodo galimus ilgalaikius planus.
SAB pabrėžia, kad Rusijos tikslas – susilpninti Vakarus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, o per pastaruosius kelerius metus Maskvos suvokimas apie Vakarus kaip egzistencinę grėsmę valdančiajam režimui sustiprėjo.
Rusija mano, kad jau įsitraukė į tiesioginę konfrontaciją su Vakarais: kova vyksta ne tik Ukrainoje, bet ir pasauliniu bei ideologiniu mastu. Prastas Rusijos grėsmės suvokimas reiškia didelį saugumo grėsmių Europai padidėjimą, teigiama ataskaitoje.
Norėdama įgyvendinti savo įtaką ir planus, Rusija ir toliau naudoja ir nuolat pritaiko esamas priemones, taip pat kuria naujas hibridines priemones. Viena iš vis dažniau taikomų priemonių – teisinių mechanizmų naudojimas tarptautinėje arenoje, siekiant diskredituoti Latviją tarptautiniu lygiu ir užtikrinti ilgalaikį tarptautinį spaudimą Latvijai pakeisti savo politiką Rusijos ir rusakalbių gyventojų atžvilgiu.
Maskva ir toliau kelia didelę karinę grėsmę
SAB vertinimu, Maskva ir toliau kels didelę karinę grėsmę Europos šalims ir NATO, o Rusijos ekonomikos militarizacija tęsis net ir po galimo karo Ukrainoje užbaigimo ar įšaldymo.
SAB turima informacija rodo, kad Rusijos požiūris į Latviją tampa vis panašesnis į tą, kurį Rusija turėjo į Ukrainą prieš karą.
„Praėjusiais metais, analizuodami saugumo situacijos regione būklę, įvertinome, kad esant tinkamoms sąlygoms Rusijos karinė grėsmė NATO per penkerius metus gali gerokai padidėti. Pastaruoju metu įvairūs ekspertai tai prognozuoja per ateinančius dvejus ar trejus metus.
Situacija pasikeitė, grėsmė išaugo, tačiau šiuo metu mes neapribojame jos tam tikru laikotarpiu, nes situacijai įtakos turi įvairūs veiksniai ir jų derinys. Grėsmės lygis, kylantis iš Rusijos, išliks aukštas, todėl turime kryptingai dirbti, kad ją sumažintume. Taip pat turime būti pasiruošę tam, kad Rusija bandys daryti įtaką būsimiems parlamento rinkimams Latvijoje šį rudenį“, – apie metinę ataskaitą ir dabartinius saugumo iššūkius komentavo SAB direktorius Egilis Zviedris.
SAB praneša, kad Rusija ypatingą dėmesį skiria Jungtinėms Tautoms (JT). Pastaruosius pusantrų metų Rusijos užsienio reikalų ministerija periodiškai praneša, kad rengiasi paduoti Baltijos valstybes, įskaitant Latviją, taip pat kelias kitas šalis į JT Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų. Bylinėjimosi tikslas – diskredituoti Latviją tarptautiniu lygiu ir užtikrinti ilgalaikį tarptautinį spaudimą Latvijai pakeisti savo politiką Rusijos ir rusakalbių gyventojų atžvilgiu.
SAB turi informacijos, kad Rusijos pareigūnai tiki režimo sukurta ir skleidžiama propaganda apie Latviją. Nors Rusijai tai nėra prioritetas, vis labiau neigiamas požiūris į Latviją gali lemti agresyvesnius Rusijos sprendimus ilgainiui, teigė pareigūnai.
„Svajokit toliau“: Rutte teigia, Europa be JAV neapsigintų
NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį įspėjo, kad Europa negali apsiginti be Jungtinių Valstijų, nepaisant raginimų, kad dėl Grenlandijos kilusios įtampos akivaizdoje žemynas turėtų pats atsistoti ant kojų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė sumaištį transatlantiniame Aljanse, pagrasindamas užimti autonominę Danijos teritoriją, tačiau po praėjusią savaitę įvykusių derybų su M. Rutte savo grasinimų atsisakė.
Ši diplomatinė krizė suteikė naujo postūmio tiems, kurie ragina Europą laikytis griežtesnės pozicijos D. Trumpo atžvilgiu ir nutraukti karinę priklausomybę nuo Vašingtono.
„Jei kas nors čia vis dar mano, kad Europos Sąjunga ar Europa kaip visuma gali apsiginti be JAV pagalbos – svajokit toliau. Tai neįmanoma“, – kreipdamasis į Europos Parlamento narius sakė M. Rutte.
Jo teigimu, ES šalys savo gynybos išlaidas turėtų padvigubinti nuo praėjusiais metais sutarto 5 proc. NATO planinio rodiklio iki 10 proc. ir išleisti „milijardų milijardus” branduoliniams ginklams kurti.
„Jūs prarastumėte pagrindinį mūsų laisvės garantą – JAV branduolinį skydą, – sakė buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas. – Taigi, sėkmės.“
Į NATO vadovo pareiškimus atsakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrotas, pirmadienį vakare platformoje „X“ paskelbdamas, kad „europiečiai gali ir privalo prisiimti atsakomybę už savo saugumą“.
M. Rutte tvirtino, kad JAV yra „visiškai“ įsipareigojusios laikytis NATO penktojo straipsnio savitarpio gynybos sąlygos, tačiau tikisi, kad Europos šalys ir toliau didins išlaidas savo kariuomenėms.
