Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės, tarp jų – ir Lietuva, rizikuoja gauti milijonines baudas už tai, kad taip ir nesumažino išmetamo oro teršalų kiekio. Lietuviai ir toliau važinėja senais, iškastiniu kuru varomais automobiliais. Tuo metu elektromobilių prieinamumas gali dar labiau sumažėti. O ką tai reiškia gyventojams?
Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje primena, kad visos ES valstybės yra įsipareigojusios kasmet nuo 2020 iki 2029 m. mažinti išmetamųjų oro teršalų kiekį, kol 2030 m. jis bus sumažintas 14 proc.
Vis tik Lietuvos pastangos mažinti taršalų (konkrečiai – azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių) kiekį iki šiol buvo nepakankamos. Tuo metu Bulgarija, Portugalija ir Švedija nesilaikė įpareigojimų sumažinti išmetamą amoniako kiekį. Tad EK šias valstybes perdavė ES Teisingumo Teismui.
Jei Lietuva reikalavimų neįgyvendins, baudos kris ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Jeigu bus mėginama įsipareigojimų laikytis, tikėtina, kad atsiras naujų mokesčių, taigi tiek gyventojai, tiek verslai mokės daugiau.
Tad ar Lietuva sugebės įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus ir išvengs baudų, ar vis tik sulauksime sankcijų ir kokios jos bus?
Зміст
Kodėl Lietuva nesilaiko įsipareigojimų ES?
Aplinkos ministerija pripažįsta, kad Lietuva per ilgai delsė spręsti taršos problemas ir neįvykdė teršalų kiekio sumažinimo įsipareigojimų.
Jos aiškinimu, didžiausi azoto oksidų kiekiai susidaro dėl kelių transporto, ypač – sunkvežimių, autobusų ir automobilių.
O nemetaniniai lakieji organiniai junginiai daugiausia kyla iš naftos produktų gamybos ir sandėliavimo, dažų naudojimo bei kuro deginimo namų ūkiuose.
„Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvai sunku įvykdyti ES aplinkosaugos reikalavimus, yra tai, kad didžiausi taršos šaltiniai – kelių transportas, pramonė ir namų ūkiai – keičiasi lėtai.
Lietuvoje vis dar dominuoja senas transporto priemonių parkas, o dyzelinu varomi automobiliai išlieka populiarūs, todėl azoto oksidų išmetimai nemažėja pakankamai sparčiai“, – komentavo ministerija.
Anot jos, taip pat trūko veiksmingų priemonių riboti taršių transporto priemonių registravimą, o pramonėje ir namų ūkiuose toliau auga iškastinio kuro deginimas ir tokių produktų, kaip dažai ar laikai, naudojimas.
Tuo metu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius rėžia, kad EK kreipimasis į ES Teisingumo Teismą yra objektyvus Lietuvos iki šiol dirbusių Vyriausybių blogo darbo įvertinimas.
Pasak jo, pagrindinė taršos Lietuvoje priežastis – tragiška situacija transporto sektoriuje: automobilių vis daugėja, didžioji jų dalis – seni ir taršūs, žmonės ir toliau renkasi dyzeliną dėl mažos jo kainos, ribojimai dyzeliniams automobiliams miestų centruose egzistuoja tik Kaune, o parama atsinaujinantiems degalams yra per maža.
„Lietuvoje beveik nieko nedaroma tam, kad neapsimokėtų eksploatuoti senų dyzelinių automobilių“, – pabrėžė specialistas.
Kokios baudos gresia Lietuvai?
Atsakingos institucijos apie Lietuvai gresiančias baudas nekomentuoja. Tačiau realūs kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad panašiais atvejais baudos siekia milijonus.
Pvz., 2021 m., ES Teisingumo Teismo sprendimu, Lenkija kasdien turėjo mokėti 500 tūkst. eurų baudą, kol nesustabdys rudosios anglies kasyklos veiklos.
O 2025 m. už „Whistleblowers“ direktyvos (t. y. dėl asmenų, pranešančių apie ES teisės pažeidimus, apsaugos) įsipareigojimų nesilaikymą Vokietijai buvo skirta 34 mln. eurų bauda, Čekijai – 2,3 mln. eurų, Venrgijai – 1,8 mln. eurų, Liuksemburgui – 375 tūkst. eurų bauda.
Tuo metu Estijai už tos pačios direktyvos pažeidimus buvo skirta vienkartinė 500 tūkst. eurų bauda ir papildoma 1,5 tūkst. eurų bauda už kiekvieną dieną, kol įsipareigojimai nebus įvykdyti.
Ar Lietuvai pavyks išvengti baudų?
Aplinkos ministerija neslepia, kad šiuo metu dar per anksti prognozuoti, ar Lietuvai pavyks visiškai išvengti galimų sankcijų ir ar teisiniai veiksmai turės finansinių pasekmių.
Esą viskas priklausys nuo to, kaip greitai ir efektyviai bus įgyvendintos papildomos oro taršos mažinimo priemonės.
Ministerija paminėjo, kad tam buvo inicijuota Nacionalinio oro taršos mažinimo plano peržiūra.
Kadangi už teršalų mažinimą yra atsakingos ir kitos – Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio – ministerijos, visos jos turi pateikti pasiūlymus dėl papildomų priemonių jų kuruojamuose sektoriuose. Tačiau šiuo metu siūlymus yra pateikusi tik Susisiekimo ministerija.
Numatyta, kad, gavus visų ministerijų pasiūlymus ir atnaujinus planą, iki 2026 m. vidurio jį turės patvirtinti Vyriausybė, o iki vasaros pabaigos planas bus pateiktas EK.
„Lietuva deda visas pastangas, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti kuo greičiau. Tikimasi, kad laiku priimtos ir įgyvendintos priemonės leis pasiekti reikiamą taršos mažinimo lygį ir išvengti galimų baudų. Šis laikotarpis yra esminis siekiant parodyti pažangą ir išvengti galimų sankcijų“, – komentavo Aplinkos ministerija.
Vis tik Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovė Rugilė Andziukevičiūtė–Buzė įsitikinusi, kad dabartiniais tempais Lietuva įsipareigojimų greičiausiai neįgyvendins.
Anot jos, iki šiol viena efektyviausių priemonių buvo parama juridiniams asmenims, pagal kurią buvo įsigyti 3 202 elektromobiliai.
Vis tik nuo 2026 m. fiziniai ir juridiniai asmenys neturės galimybės įsirengti įkrovimo infrastruktūros naudojantis parama. Išimtis bus taikoma tik socialiai pažeidžiamoms grupėms ir pačioms mažiausioms įmonėms. O tai sustabdys iki šiol vykusią pažangą.
Tuo metu „Elektrum Lietuva“ EV produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė pamini, kad daugiausia žmonių gyvena daugiabučiuose, o ten įsirengti įkrovimo stotelę yra beveik neįmanoma.
Taigi nemaža dalis gyventojų tiesiog neturi galimybės naudotis elektromobiliais.
Ar atsiras automobilių taršos mokestis?
Pasak Aplinkos ministerijos, efektyvesnių sprendimų įgyvendinimą apsunkina ir tai, kad griežtesnės priemonės tiesiogiai paveiktų gyventojus.
Nors EK savo rekomendacijose ne kartą ragino išplėsti dabartinį vienkartinį automobilių registracijos mokestį (jo dydis priklauso nuo automobilio CO2 emisijos), Aplinkos ministerija nurodo, kad šiuo metu teikti siūlymų dėl mokesčio peržiūros ar naujo mokesčio įvedimo neplanuojama.
Vis tik ji neslepia – jei šalyje atsiras geresnis viešasis transportas, daugiau įkrovimo stotelių ir realių judumo alternatyvų, taršos mokestis gali vėl atsidurti darbotvarkėje, jei jis „neapsunkins mažiausiai pasiturinčių“.
Tačiau M. Nagevičius yra kitokios nuomonės: „Automobilių taršos mokestis yra tikrai geras EK siūlymas. Kitaip nei akcizo kėlimas, automobilių taršos mokestis turi mažesnes neigiamas socialines pasekmes.“
