Amžiaus geležinkelio projektas Baltijos šalyse „Rail Baltica“ ir toliau išlieka apgaubtas nežinomybės dėl savo ateities. Nors visos Baltijos šalys tikisi ir toliau gauti milijardus iš Briuselio šiam megaprojektui įgyvendinti, ne viskas vyksta sklandžiai. Dėl to Latvijos ministras garsiai pareiškė, kad šaliai gali tekti pagalvoti, ar apskritai verta tęsti šį projektą. Estai kol kas tokių minčių neturi, tačiau, eilinį kartą pakeitus terminus, europinę vėžę jie žada nutiesti tik po aštuonerių metų.
Lietuvos valdžia giriasi, kad projektas vyksta sklandžiai, ir tikina, jog europinę vėžę turėsime jau po trejų metų. Tačiau aiškėja svarbi detalė – net ir nutiesus geležinkelį, juo keleiviniai traukiniai važiuoti negalės.
Sulaukę naujų traukinių, politikai ir valdininkai svajoti nenustojo – jie vis dar kalba apie tai, kaip patogu ir greita bus keliauti nutiesus europinę „Rail Baltica“ vėžę.
Rail Baltica“ ateitis priklauso nuo Briuselio pinigų
Darbai vyksta, tačiau ne viskas taip gražu ir pozityvu. Pagal paskutinį planą geležinkelio vėžė Baltijos šalyse turėjo būti nutiesta iki 2030-ųjų, tačiau estai jau garsiai pranešė – terminas vėl nukeliamas.
„Taip, šiuo metu valstybė yra patvirtinusi finansavimo planą iki 2034-ųjų, tačiau jis didžiąja dalimi priklauso nuo 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpio. Galutinio užtikrinimo dar nėra. Jei parodysime gerą pažangą, tuomet ir metinės finansavimo paraiškos bus sėkmingos“, – sakė „Rail Baltic Estonia“ finansų direktorius Taavi Laja.
Būtent europinis finansavimas kol kas kelia daugiausia klausimų. Nors Briuselyje vyksta derybos dėl naujo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto, atrodo, kad išbrangęs ir niekaip nepabaigiamas „Rail Baltica“ projektas jau įgriso ir kitų šalių biurokratams bei politikams.
„Reikia subalansuoti visos Europos poreikius, todėl derybos tikrai vyksta. Pažanga yra, tačiau jas užbaigti nėra lengva“, – tikino ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Prieš kelerius metus auditoriai suskaičiavo, kad visas projektas kainuos apie 24 mlrd. eurų. Tuomet Baltijos šalys nusprendė taupyti – susitelkti į geležinkelio vėžės tiesimą, o stotis ir atšaką nuo Kauno iki Vilniaus palikti ateičiai, kuri nežinia kada išauš.
Taupiojo etapo kaina siekia apie 15 mlrd. eurų, o kol kas darbai vyksta už maždaug 5 mlrd. eurų. Dar trūksta labai daug lėšų, o Europa tiek mokėti nenori.
„Matome tam tikras iniciatyvas bendrai sumažinti „Connecting Europe Facility“ finansavimą, kuris visai Europai viršija 50 mlrd. eurų. O šiuo atveju Baltijos šalys norėtų bent 10 mlrd. eurų, sakykime, užsitikrinti projekto tęstinumui“, – sakė M. Sinkevičius.
Latviai ima abejoti projekto ateitimi
Tad kol Briuselio pinigus gaubia nežinomybė, lėčiausiai ir sunkiausiai Baltijos šalyse darbus vykdantys latviai jau garsiai klausia, ar šis projektas jiems įkandamas ir ar nereikėtų jo stabdyti.
„Tokio didelio masto projekto kontekste Latvijos valstybė ir vyriausybė turi nuspręsti, ar šiandien, tokiomis aplinkybėmis, kurias numatėme prieš daugiau nei 10 metų, tikrai galime sau tai leisti?“ – klausimą kėlė Latvijos susisiekimo ministras Rihardsas Kozlovskis.
„Kai su mūsų premjeru buvome nuvykę į Latviją pas jų premjerą, buvo labai aiškiai sutarta, kad „Rail Baltica“ projektas plėtojamas ir statomas, o mes stengsimės kiek įmanoma padėti latviams, kad jie savo valstybėje stipriai neatsiliktų nuo grafiko“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Europinė vėžė dar negarantuos keleivinių traukinių?
J. Taminskas giriasi, kad Lietuvoje darbai vyksta pagal grafiką ir jau po trejų metų turėsime europinę vėžę, kuria galės kursuoti traukiniai.
„Mes vėžę esame numatę nutiesti iki 2030 metų, iki Panevėžio. Signalizavimo sistema ir visa kita papildoma informacinių sistemų infrastruktūra – jau kitas etapas“, – tikino J. Taminskas.
Kol nebus įrengta signalizavimo sistema, europine vėže galės važiuoti ne visi traukiniai.
„2030 metais krovininis traukinys, ypač siekiant užtikrinti karinį mobilumą, tikrai galės važiuoti šia vėže. Keleivinis traukinys galės važiuoti tada, kai bus įdiegta signalizavimo sistema. Šiuo metu tikslios datos tikrai negaliu pasakyti, nes signalizavimo sistemą planuojama diegti kartu su latviais ir estais“, – kalbėjo J. Taminskas.
Kitaip tariant, nepaisant gražių ir reklaminių kalbų, kada lietuviai galės greitaisiais traukiniais europine vėže keliauti į Vakarus, kol kas neaišku.
Panašu, kad atsakymo reikės laukti ilgai. O kelionių galimybių – dar ilgiau.
„Kad keleivinis traukinys galėtų laisvai važiuoti, tai vis tiek įvyks tik po 2030 metų“, – sakė J. Taminskas.
Tačiau susisiekimo ministrui sunkumų kyla ne tik dėl geležinkelių – vis dar išrausta ir magistralė Vilnius–Kaunas, kurios darbai nebaigti.
Tačiau faktas tas, kad šis ruožas priklauso valstybinei bendrovei „Via Lietuva“. Ir nors šis išvažiavimas svarbus galimai miesto evakuacijai, „Via Lietuva“ net ir tuomet, kai Vyriausybėje dirbo konservatoriai, kelio neplatino. Tik dabar, prieš rinkimus, Valdas Benkunskas nusprendė imtis darbų ir pasireklamuoti.
„Jeigu nori ten pasidaryti dvi juostas, lai pasidaro. Mes suteikėme leidimą, išdavėme įgaliojimą – „Via Lietuva“ išdavė. Tik aš nuliūdinsiu: tai neišspręs situacijos, tos spūstys ten ir toliau išliks“, – sakė J. Taminskas.
Gali būti, kad J. Taminskas kritikuoja V. Benkunską, nes pats taip pat gali stoti į kovą dėl Vilniaus mero posto, nors kol kas to nėra patvirtinęs. Jis žada galutinai apsispręsti lapkritį.
