Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) verbuoja į Rusiją vykstančius Lietuvos piliečius. Tą patyrė Olegas (vardas pakeistas – red. past.), kurį mandagiai užkalbino užsislėpę FSB pareigūnai.
Istorija paviešinta Lietuvos žvalgybos paskelbtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Išėjęs į pareigūno pensiją, Lietuvos Respublikos pilietis Olegas vertėsi smulkiąja automobilių detalių prekyba ir verslo reikalais pradėjo lankytis Kaliningrado srityje.
Per pirmąją kelionę į Rusiją FSB pasienio pareigūnas, tikrindamas Olego dokumentus, išsiaiškino, kad jis dažnai keliauja po kitas Europos šalis, ketina reguliariai lankytis ir Kaliningrado srityje.
FSB susidomėjo Olegu dėl jo galimybių teikti informaciją apie buvusią darbovietę ir kolegas, viešai pastebimą NATO pajėgų dislokavimą ir judėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse – ir nusprendė užmegzti kontaktą.
Kito sienos kirtimo metu FSB pasienio pareigūnas paprašė Olego palikti automobilį aikštelėje ir palydėjo į atskirą patalpą, kur jo laukė du civiliais rūbais vilkintys asmenys. Mandagiai bendraudami su Olegu, FSB pareigūnai siekė nustatyti jo žvalgybines galimybes – klausinėjo apie buvusią darbovietę, kolegas, periodiškumą lankantis Rusijoje.
FSB domino ir Olego politinės pažiūros, požiūris į Rusiją, Lietuvos vykdomą politiką.
Tikrino telefoną
Per Olego mobiliųjų įrenginių patikrą apklausos metu FSB rinko jį charakterizuoti ir (ar) kompromituoti galinčią informaciją – politines pažiūras atspindintį socialinių tinklų paskyrų turinį, nuotraukas, kontaktus Lietuvos teisėsaugos ir kitose valstybės institucijose.
Apklausą atlikę FSB pareigūnai nusprendė toliau plėtoti su Olegu ryšius, ir, žinodami apie jo būsimas keliones į Kaliningrado sritį, nusprendė jį verbuoti. Be abejo, Olegas to nesuprato.
Po kelių mėnesių, Olegui keliaujant į Kaliningrado sritį, FSB pareigūnai atliko pakartotinę jo apklausą, per kurią tikslino FSB dominančius klausimus – Olego ryšius Ukrainoje, pažįstamus Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius, požiūrį į „specialiąją karinę operaciją“, būnant Lietuvoje pastebimą karinę techniką ir jos judėjimą.
FSB darbuotojus ypač domino informacija apie kitus Rusijoje besilankančius buvusius Lietuvos pareigūnus.
Apklausos pabaigoje Olegui buvo pasiūlyta „padėti“ Rusijai, leidžiant suprasti, kad atsisakius bendradarbiauti FSB uždraus Olegui atvykti į Rusiją ir tai neigiamai atsilieps jo verslui. Kitaip tariant, Olegui pagrasinta per jam jautrią temą – jo verslą.
Tačiau Olegas pasielgė pilietiškai. Anksčiau girdėjęs apie panašius su FSB susijusius incidentus, jis susisiekė su VSD ir pranešė apie turėtas apklausas.
Perspėja dėl priešo žvalgybos: verbuoja lietuvius
FSB aktyviai siekia tarp keliaujančių asmenų nustatyti potencialius taikinius žvalgybos veiklai prieš Lietuvą ir juos užverbuoti.
„FSB pareigūnai, siekdami užmegzti ar įtvirtinti bendradarbiavimą, naudojasi šių asmenų poreikiu vykti į Rusiją verslo ar asmeniniais tikslais, pavyzdžiui, lankyti gimines, tvarkyti su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus.
Kaliningrado srityje ir kituose Rusijos regionuose reguliariai besilankančius asmenis FSB vertina kaip tinkamus taikinius, nes jų galimybė patekti į šalį priklauso nuo bendradarbiavimo“, – perspėja Lietuvos žvalgyba.
Taip pat verbuojami piliečiai, vykstantys į Baltarusiją.
„Kiekvienas, net ir neturintis prieigos prie įslaptintos informacijos asmuo, gali tapti jų taikiniu, todėl Lietuvos žvalgyba, kaip ir kitos šalies institucijos, ragina išlikti budrius ir atsisakyti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją“, – perspėja Lietuvos žvalgyba.
FSB taikiniais tampa ir Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, pavyzdžiui, tarptautinių logistikos įmonių vairuotojai, kuriems darbo tikslais tenka lankytis Rusijoje.
Baltarusijoje Lietuvos piliečiams kyla sulaikymo grėsmė
Lietuvos žvalgybos vetinimus, Baltarusijos režimas demonstruoja norą atkurti santykius su Vakarais, tačiau imtis pokyčių vidaus politikoje neketina.
„Nepaisant noro atkurti santykius, Baltarusijos režimas, beveik neabejotina, nešvelnins autoritarinės politikos, o jo veiksmai Lietuvos ir kaimyninių valstybių atžvilgiu, labai tikėtina, išliks agresyvūs“, – teigiama ataskaitoje.
Tuo metu kovai su demokratine opozicija Baltarusijos režimas sudaro ekstremistų sąrašus. Į juos įtraukiami ne tik dėl politinių motyvų nuteisti baltarusiai, bet ir užsienio valstybių, taip pat ir Lietuvos, piliečiai bei subjektai, kritikuojantys Baltarusijos režimą.
„Šiuose sąrašuose esantiems ir į Baltarusiją vykstantiems Lietuvos piliečiams kyla sulaikymo grėsmė“, – pabrėžia VSD ir AOTD.
Ir Rusija, ir Baltarusija per susijusius subjektus ieško galimybių veikti strategiškai svarbiuose sektoriuose ar įgyti prieigą prie infrastruktūros.
Priedangai pasitelkiami pavieniai Europoje ir JAV veikiantys verslo atstovai – patikimų valstybių verslininkų dalyvavimu tokie subjektai siekia paslėpti savo vaidmenį ir sukurti teigiamą verslo iniciatyvos įvaizdį.
„Rusijos ir Baltarusijos subjektai siekia naudotis ir Lietuvos technologijų sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. Taip norima vystyti ir perimti Vakaruose vystomas technologijas; Rusijos ir Baltarusijos interesas gauti vakarietiškų technologijų išliks itin didelis“, – nurodoma ataskaitoje.
