Šiaurės Korėja, turėdama ribotas ekonomines galimybes ir veikdama visiškos blokados sąlygomis, pasiekė išskirtinių rezultatų, interviu TASS pareiškė Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
Pasak jo, Šiaurės Korėja sugebėjo sukurti gynybos pramonę ir užtikrinti nacionalinį saugumą, o tai „kelia pagarbą“, rašo „The Moscow Times“.
Iš Pchenjano galima pasimokyti „kaip organizuoti greitą ir veiksmingą ekonominių galimybių mobilizaciją“, pabrėžė D. Medvedevas.
Šiaurės Korėja yra viena skurdžiausių pasaulio valstybių. Vidutinio gyventojo pajamos sudaro vos 3-4 proc. Pietų Korėjos gyventojų pajamų.
Neseniai Šiaurės Korėjoje nebuvo kuo maitinti gyventojų. Paskutinis didelio masto badas šalyje kilo XX a. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje ir, įvairiais vertinimais, nusinešė iki 3 mln. gyvybių.
2020-2023 m., uždarius sienas ir pandemijos fone, šalis vėl patyrė aštrią maisto krizę – pabėgėliai ir tarptautinės organizacijos pranešė apie daugybę mirčių nuo bado.
Pastaraisiais metais padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau didelės sėkmės pavyzdžiu šalis netapo.
Pietų Korėjos centrinio banko vertinimu, 2023-2024 m. Šiaurės Korėjos ekonomika fiksavo sparčiausius augimo tempus nuo 2016 m. – atitinkamai 3,1 proc. ir 3,7 proc.
Analitikai tai sieja su prekybos ir karinio-pramoninio bendradarbiavimo su Rusija suaktyvėjimu, kuris padėjo aprūpinti šalį degalais ir maisto produktais bei iš dalies stabilizuoti vidaus kainas.
Šiaurės Korėjos valdžia stiprina represijas
„Bloomberg” pažymi, kad 2024 m. Šiaurės Korėjos sunkioji ir chemijos pramonė išaugo 10,7 proc. ir tapo vienu iš ekonomikos variklių.
Tuo pat metu, kaip teigiama naujoje JT Žmogaus teisių biuro ataskaitoje, Šiaurės Korėjos valdžia stiprina represijas ir gyventojų kontrolę.
Ataskaita pagrįsta daugiau nei 300 interviu su pabėgėliais per pastaruosius 10 metų.
Ekspertai fiksuoja mirties bausmės taikymo augimą, įskaitant bausmes už užsienio filmų ir serialų žiūrėjimą bei platinimą.
Nuo 2015 m. šalyje priimta mažiausiai šeši nauji įstatymai, numatantys mirties bausmę.
Žmonės siunčiami į darbo stovyklas, kur fiksuojami kankinimai, priverstinis darbas ir didelis mirtingumas.
JT žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas perspėjo, kad be pokyčių Šiaurės Korėjos gyventojams gresia dar griežtesnės represijos.