Estija apsisprendė siųsti savo karius į Grenlandiją, tą svarsto daryti ir Latvija. Tuo metu Lietuva sako, kad karius siųstų, jeigu misija būtų po NATO aljanso vėliava, kartu su amerikiečių žinia. Mūsų politikai pripažįsta, kad reikia palaikyti Daniją ir bandyti laviruoti, bet kartu neerzinti Donaldo Trumpo.
Tačiau laviruoti sunku ne tik Lietuvai – vakarų Europos sostinėse vis garsiau skamba mintis, kad Amerika negalima daugiau pasitikėti.
Estijos kariams pratybos žiemą nėra neįprasta, tad ir Grenlandijoje jiems neturėtų būti blogai. O kad ten pratyboms keliaus estai, pareiškė jų gynybos ministras.
„Visų pirma, tai susiję su solidarumu ir vertybėmis. Kaip maža šalis, esame suinteresuoti, kad vertybės, kurios mums išlaiko laisvę, būtų vertinamos pirmiausia Vakarų kultūrinėje erdvėje“, – komentavo Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur.
Tiek Estijos, tiek Latvijos, tiek ir Lietuvos politikai akcentuoja, kad negalime sutikti su požiūriu, kad stipresnė šalis gali aneksuoti kitos šalies teritoriją. Jeigu tai taptų norma, Baltijos šalims išlikimo klausimas tik sustiprės. Nors kiek estų karių vyks į Grenlandiją – nežinia.
„Šiuo metu dar šiek tiek anksti spręsti, vyksta techninis planavimas“, – sakė jis.
Estai skelbia, kad kartu siųsti karius svarsto ir latviai.
„Jeigu NATO imsis organizuoti pratybas, tai mes tikrai turėtume dalyvauti. Kai kalbu NATO, tai kalbu ir apie JAV“, – „Žinių radijo“ laidoje tikino prezidento patarėjas Deividas Matulionis
Bet, kad Lietuvai reikėtų atsargiau laviruoti, renkantis ką palaikyti – Daniją ar Ameriką, į Vašingtoną nuvykusius mūsų politikus perspėja tie patys lenkai.
„Lenkai mus čia įspėjo. Jie turi labai tvirtą pažadą iš Amerikos, du kartus aukščiausiu lygiu išreikštą, kariai iš jūsų nejudės. Dirbame, viskas tvarkoje. Ar mes tokį turime? Tai ne“, – pasakojo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Bet kaip palaikyti Daniją ir tuo pačiu įtikti D. Trumpui – neaišku.
„Neabejoju, kad mūsų šalies užsienio politikos formuotojai laužo galvas, kaip čia padaryti tą tik tautosakoje įmanomą veiksmą, kada ir avis sveika, ir vilkas sotus. Dažniausiai, tik tautosakoje taip būna“, – aiškino socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Nors matant, ką išdarinėja D. Trumpas, Europoje jau garsiau girdisi balsai, kad Amerika yra nebepatikima partnerė.
„Ieškoti labai aiškių sąjungininkų čia, šitame regione, kalbant apie tą pačią Lenkiją, Baltijos valstybes, Skandinavijos valstybes, ir galvoti apie savo saugumą. Ir deja, mažiau kliautis, kad kažkam mes būsime svarbūs, reikalingi, ir kažkas mums padės. Bijau, kad šiuo atveju mes galime likti prieš savo istorinį likimą patys vieni sau“, – tvirtino „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Bet vakarų Europoje nuotaikos ir požiūris jau kitoks. Įtakingas leidinys „Politico“ rašo, kad vakarams reikia naujo aljanso – be Amerikos, bet galbūt su Ukraina.
