Itin šaltą vasario pradžią kauniečiams tenka pasitikti be karšto vandens. Savaitgalį „Kauno energijos“ klientai sulaukė žinučių, prašančių pirmadienį nuo 6 iki 10 val. nenaudoti karšto vandens dėl ekstremalaus šalčio.
Dėl šalčių Kaune dar savaitgalį ėmė sproginėti miesto vandentiekio vamzdynai. Avarinės tarnybos vos spėjo važinėti ir remontuoti sutrūkinėjusius vamzdžius.
„Saugumo prevencija – rytiniai pikai dideli, žmonės prausiasi, yra didelis karšto vandens poreikis, katilai ir trasos dirba pilna galia, o Kaune vandentiekis turi problemų su tiekimu ir vanduo eina per šilumos punktus į pastatus“, – sako šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Šilumininkai gyventojus perspėja, kad už šildymą praėjusį sausį teks gerokai paploninti pinigines. Palyginti su gruodžiu, sąskaitos bus maždaug dvigubai didesnės. O gyventojai piktinasi, kad pensijų padidinimą teks atiduoti šilumininkams, ir dalis reikalauja namuose vėsesnių radiatorių:
„Šakės, dar namas nerenovuotas, o dabar per šilta namuose.“
„Svarbiausia, kad neužšaltume tokiais orais, norėtųsi, kad būtų mažiau.“
„Pridėjo pensijų, tai išsilyginsim.“
„Galėtų valdžia atkreipti dėmesį į skurstančius žmones, bet nemato.“
Sąskaitos sovietiniuose daugiabučiuose sieks ir 200 eurų
Šilumininkai jau pradeda skaičiuoti tikslias sąskaitas kiekvienam klientui, o vidutinio buto vidutinė sąskaita sovietiniame daugiabutyje sieks apie 200 eurų.
„Prie tokių temperatūrų visi įrenginiai dirba maksimaliais techniniais parametrais, rizika didelė, didelės perkrovos, biokuro katilai dirba visa galia, potencialas baigiasi, reikia jungti katilus, kurie ketverius–penkerius metus nebuvo naudoti, nebuvo poreikio“, – teigia V. Lukoševičius.
„Temperatūrų skirtumas daro įtaką galutinei sąskaitai – pernai sausį buvo +1,4 laipsnio, šiemet – –9,8. Šio sausio sąskaitos bus du kartus didesnės nei praėjusiais metais. Sausis buvo rekordiškai šaltas, tad rekordinės bus ir sąskaitos. Meteorologų duomenimis, tai gali būti šalčiausias per 30 metų mėnuo – temperatūra laikėsi ne dieną ar dvi, kaip vasarį, kai buvo savaitė šalčių. Sausis buvo visas šaltas“, – komentuoja „Miesto gijų“ atstovė Rūta Jasiulionienė.
Beje, šilumos kainos savivaldybėse yra skirtingos, todėl ten, kur šiluma pigesnė, pavyzdžiui, Utenoje, už šildymą gyventojų sąskaitos gali būti ir ketvirtadaliu mažesnės, o ten, kur šildymas itin brangus, pavyzdžiui, Biržuose, gyventojai sulauks daugiau nei 50 proc. didesnių sąskaitų nei vidutinis lietuvis.
„Labai nesėkmingas scenarijus susiklostė – šilumos suvartojimas 70–80 proc. didesnis negu gruodį, šilumos kainos nedaug skiriasi – keliais procentais, bet suvartojimas – 80–90 procentų. Pridėjus PVM, galima tikėtis dvigubai didesnių sąskaitų negu gruodžio mėnesį“, – sako V. Lukoševičius.
Vasarį laukia tas pats?
Nors sausis su rekordinėmis sąskaitomis jau praėjo, šilumininkai siūlo gyventojams dar neatsipalaiduoti ir perspėja, kad ir rekordiniais šalčiais prasidėjęs vasaris gali būti toks pat brangus.
„Sausis šilumos suvartojimą padidino dvigubai, vasaris bus šaltas, temperatūra bus žemesnė nei vidutinė, suvartojimas bus žymiai didesnis negu pernai ir šildymo sezono išlaidos bus gerokai didesnės negu pernai“, – komentuoja šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Šildymo sąskaitas šiemet didina ne tik šalčiai, bet ir 12 proc. didesnis PVM – valdantieji nusprendė panaikinti mokesčio lengvatą.
„Rinka padidino kainas, šalta žiema, didžiuliai kiekiai nuperkama biokuro – gera kaina duos naudos biokuro tiekėjams, o valstybė turės iš panaikinto PVM, kuris keliaus į valstybės biudžetą. Kažkiek jo grįžta per kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį“, – sako Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Lukoševičius.
Premjerė Inga Ruginienė sako, kad tokios šaltos žiemos politikai nesitikėjo, tačiau nekomentuoja, ar nevertėtų grąžinti PVM lengvatos centralizuotam šildymui, kai gyventojams gresia rekordinio dydžio sąskaitos.
Premjerė žada, kad nepasiturintys gyventojai finansiškai nenukentės, mat paprašę savivaldybių gaus kompensacijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad kompensacijas turėtų gauti apie 190 tūkst. gyventojų, o jiems skirta bendra suma bus trečdaliu didesnė nei pernai ir sieks apie 80 mln. eurų.
