Nuo sekmadienio Europos Sąjunga (ES) pradėjo taikyti 2 eurų tvarkymo mokestį visoms į ES rinką įvežamoms siuntoms. Taip siekiama suvaldyti sparčiai augantį pigių prekių importą iš Kinijos.
Dar liepą įsigaliojo 3 eurų muitas mažoms siuntoms, kurių vertė nesiekia 150 eurų. Vis dėlto šis mokestis yra laikinas ir bus taikomas iki 2028 metų, kai pradės veikti nauja muitinės informacinė sistema.
ES aiškina, kad naujų priemonių prireikė dėl itin išaugusio pigių prekių importo iš Kinijos elektroninės prekybos platformų, tokių kaip „Temu“, „Shein“ ir „AliExpress“.
Taigi kam reikalingas dar vienas mokestis?
Kiekvienai siuntai – 5 eurai papildomai?
Naujasis 2 eurų mokestis, įsigaliojęs lapkričio 1 dieną, bus taikomas visoms siuntoms, nepriklausomai nuo jų vertės. Juo siekiama padengti muitinio tikrinimo išlaidas. Šis mokestis bus taikomas papildomai prie jau įvesto 3 eurų muito.
„Muito tikslas – užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas: visoms į ES įvežamoms prekėms turi būti taikomas tinkamas ir pagrįstas muito tarifas“, – pabrėžė ES atstovai.
Jie taip pat paaiškino, kodėl reikalingas papildomas tvarkymo mokestis: „Jo tikslas – padengti kontrolės išlaidas, nes dėl elektroninės prekybos muitinės institucijoms tenka neproporcingai didelis darbo krūvis.“
Nurodoma, kad mokestį turės sumokėti elektroninės prekybos platformos, pardavėjai arba siuntų vežėjai. Jį rinks visos 27 ES valstybės narės.
75 proc. surinktų lėšų bus pervesta į ES biudžetą, o likusius 25 proc. pasiliks valstybės narės.
Pabrėžiama, kad papildomi mokesčiai labiausiai paveikia mažos vertės pirkinius, nes jų atveju muito ir rinkliavos suma gali sudaryti reikšmingą dalį visos užsakymo kainos.
Pavyzdžiui, 5 eurus kainuojanti prekė su muitu ir rinkliava būtų jau 10 eurų kaina, neskaičiuojant PVM. Dėl to vartotojai gali dažniau atsisakyti pavienių nebrangių pirkinių arba ieškoti alternatyvų Europos rinkoje.
Europiečiai vis mažiau užsisakinėja iš Kinijos?
Liepos mėnesį įvestas 3 eurų muitas jau turėjo poveikį importo apimtims. Europos Komisijos (EK) duomenimis, nuo liepos iki rugsėjo į ES įvežamų mažų siuntų skaičius sumažėjo 60 proc. Vis dėlto kasdien į Bendrijos rinką vis dar patenka apie 5 mln. siuntų.
Lietuvos muitinės duomenimis, šių metų birželį iš Kinijos buvo deklaruota daugiau nei 262 tūkst. mažos vertės siuntų, liepą – vos 7,2 tūkst., rugpjūtį – 765, o rugsėjį – 651. Tai rodo itin staigų tiesiogiai iš Kinijos deklaruojamų smulkių siuntų sumažėjimą. Vis dėlto šie skaičiai apima tik Lietuvoje deklaruojamas siuntas.
Tuo metu 2024 metais net 91 proc. tokių siuntų atkeliavo iš Kinijos. Tai kelia didelę konkurenciją Europos mažmenininkams.
Kita problema – ES reikalavimų neatitinkančios prekės.
Rugsėjį EK pasiūlė teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama griežčiau kontroliuoti neteisėtų gaminių, ypač parduodamų internetinėse prekyvietėse, importą.
Pagal siūlomą tvarką ES visada turėtų veikti ekonominės veiklos vykdytojas, teisiškai atsakingas už reikalavimų neatitinkančias prekes.
Gegužę Europos Komisija taip pat skyrė „Temu“ 200 mln. eurų baudą dėl trūkumų, susijusių su pavojingais vaikų žaislais ir nekokybiškais įkrovikliais.
